Jeigu nuspręsite atvykti automobiliu į Oslo centrą, būkite įspėti – jus negalėsite niekur jo palikti. Nuo šių metų pradžios, miestas pakeitė daugiau negu 700 parkavimo vietų dviračio takais, augalais, mažais parkeliais - miesto meras padarė didelį žingsnį link miesto centro be automobilių.

Be parkavimo vietų, bei apriboto automobilių judėjimo kai kuriuose gatvėse - nedaugelis ryžtasi važiuoti į miesto centrą. “Čia tiesiog nėra automobilių”, sako Aksel Bentsen, lokalios dviračio dalijimosi sistemos vadovas. Pasikeitimai mieste projektuojami tam, kad sumažinti oro taršą ir kovoti su klimato kaita, tačiau pokyčiai gyvenimo kokybėje yra žymiai greitesni. “Pokyčiai kurie jaučiasi mieste pastebimi labai greitai”, sako Aksel. “Akivaizdu, atlaisvinama erdvė kuri panaudojama kitiems tikslams nei automobilių stovėjimui.”

Pirmos gatvės pėstiesiems Osle atsirado dar 70-ais metais, o transportas intensyviai pradėjo vystytis 80-ais metais. 2015 metais progresyvi politinė koalicija atėjo į miesto tarybą ir pradėjo planuoti svarbius pokyčius. Iš pradžių, buvo pasiūlyta užblokuoti automobilių pateikimą į miesto centrą, nes dauguma jo gyventojo nesinaudoja jais. Tačiau po verslo protestų, kurie buvo susirūpinę prekių pateikimų, bei logistiką, buvo nuspręsta atsisakyti parkavimo vietų. Šiuo metu yra kelios daugiaaukštės parkavimo aikštelės miesto centro periferijoje.

Liko visai mažai vietų kurie skirti neįgaliesiems ir elektra varomais automobiliais, o kai kuriuos gatvės atidarytos pristatymui rytinėm valandom. Spec. tarnybų automobiliai juda be apribojimų. Tačiau kitiems vairuotojams tenka palikti savo automobilį garažuose, o asmeninio transporto tranzito apribojimas stimuliuoja vairuotojus, kuriems nereikia į miesto centrą – apvažiuoti jį aplink. Naujam zonavimo plane miestas eina toliau: atiduoda erdves pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transporto didesnį prioritetą, negu asmeniniam automobiliui, ir planuoja pėsčiųjų tinklą kuriame automobiliai pilnai uždrausti.

„Miestams panašiems į Oslą, kurie dešimtmečiais buvo projektuojami automobiliams, atėjo laikas pakeisti tai", – pranešė Hane Markussen, Oslo miesto plėtros vice-merė. "Labai svarbu, jog mes pradedame galvoti kokiame mieste mes norime gyventi. Esu įsitikinusi, kai žmonės įsivaizduoja savo svajonių miestą jame nėra vietos nešvariam orui, nesibaigiantiems kamščiams ir užstatytom automobiliais gatvėmis“.

Tam, kad pokyčiai įvyktų greičiau, miestas “ženkliai pagerino viešąjį transportą ir užtikrino saugesni ir patogesni dviračių eismą”, sako dviračių eismo departamento vadovas Rune Jes. Miestas paleidžia naujus tramvajus ir metro linijas, trumpina intervalus ir mažina pravažiavimo kainas. Paskutiniais metais tai pat yra įrenginėjamas dviračių tinklas vietoje buvusių parkavimo vietų. Miestiečiams taip pat suteikiamos dotacijos perkant elektra varomus dviračius. Dviračių nuoma labai greitai užaugo, per tris metus kelionių kiekis išaugo iki trijų milijonų per metus. Dažniausiai nuoma užsidaro žiemos laikotarpiu, tačiau šiemet nusprendė paleisti ir žiema, dviračiai važinėja su dygliuotomis padangomis. Be to, testuojami sunkiasvoriai dviračiai.

Laisvas nuo automobilių Oslo centras

Daugiau žmonių ant dviračių – lengviau viešojo transporto keleiviams. Štai koks gaunasi paveikslas – keleiviai persėda ant dviračių arba pradeda vaikščioti, taip atlaisvinant erdves tiems, kas pradeda naudotis viešuoju transportu vietoje asmeninio automobilio.

Be abejo, tokie pasikeitimai negalėjo įvykti be pasipriešinimo iš vairuotojų ir verslo pusės. Tačiau verslo susirūpinimai, kad miestas išmirs nepasiteisino, kaip tik atvirkščiai. Kaip ir kituose miestuose, kuriuose įkurtos pėsčiųjų gatvės, Osle populiariausios vietos tapo pėsčiųjų. Praeita rudenį, panaikinus šimtus parkavimo vietų miesto valdžia pastebėjo, jog centre padaugėjo pėsčiųjų kiekis 10%, negu metus prieš. “Tai parodo, jog mes teisus”, – teigia Hane Markussen.

Žiema arba blogas oras nepriverčia atsisakyti kelionių dviračiu Oslo mieste

Kiti miestai taip pat stengiasi sumažinti automobilių naudojimą, pavyzdžiui, Madride yra ribojama prieigą prie miesto centro visiems automobilio naudotojams kurie ten negyvena. Kiti miestai pasitelkia juo pavyzdžiu. „Esu įsitikinusi, kad ateityje privatūs automobiliai užims mažiau vietos mieste“, - sakė Markussen. „Tikiuosi, kad kiti miestai bus įkvėpti mūsų pavyzdžiu. Manau, kad ši problema taps dar svarbesnė, nes matome vis aiškiau, kad automobilių užimama erdvė miesto centre tiesiog nėra pelninga. Tuo pačiu metu mes sužinosime, koks yra taršos poveikis miesto gyventojams, ypač vaikams. Prieš porą dešimtmečių rūkymas kavinėse ir restoranuose buvo įprastu dalyku. Dabar mažai žmonių tai daro. Tai tas pats su miesto centre esančiais automobiliais: vieną dieną mes pažvelgsime į praeitį ir stebėsime, kaip mes visi manėme, kad tai gerai.“

Originalus straipsnis