Kodėl vaikai Japonijoje labai anksti tampa nepriklausomais? 🇯🇵

Japonijoje maži vaikai važinėja metro ir keliauja mieste be tėvų priežiūros. Tokio laisvo judėjimo priežastis mieste yra susijusi labiau su socialiniu patikimumu negu asmenine nepriklausomybe. Vaikas Tokijo metro

Moksleivė eina viename iš Tokijo metro perėjimų / Nuotrauka: Reuters

Keliaujantys vaikai be saugusiųjų priežiūros tai normali situacija Tokijuje. Tėvai dažnai paleidžia vaikus į pasaulį ankstyvam amžiuje. Populiari TV laida Hajimete no Otsukai arba Mano pirmasis pavedimas kuri buvo transliuojama 25 metus, rodo dviejų-trijų metų vaikus kurie atlikinėja tėvų nurodytą užduotį, pavyzdžiui eina apsipirkti, kai tuo metu juos filmuoja paslėpta kamera.

Kas nulemia tokį neįprastą nepriklausomybės lygį? Pasirodo tai ne savarankiškumas, bet “pasitikėjimas grupe”, pasak Dvaine Dikson (Dwayne Dixon), kultūros antropologė kurį parašė disertaciją apie Japonijos vaikus. “[Japonijos] vaikai mokosi tuo labai anksti, idealiausiai, kad kiekvienas bendruomenės narys galėtų būti kviečiamas tarnauti arba padėti kitiems”, — pabrėžė ji.

Tokia praktika realizuojama ir mokykloje, kur vaikai atlieka valymo ir serviravimo darbus pietų metu, vietoje suaugusiųjų kurie dažniausiai atlieka šias pareigas. “Tai padeda patirti kitų žmonių darbo našumą ir keičia kasdienines pareigas, tai pat padeda patirti tai koks yra sudėtingas darbas, pavyzdžiui, tualeto valymas”, — sako Dikson.

Priimant atsakomybę už bendras erdves įtakoja tam, jog pas vaikus atsiranda nuosavybės pojūtis, jie pradeda suprasti materialias pasekmes dėl betvarkės atsiradimo, nes tuo atveju jiems reikės valyti tai. Ši kultūra pereina ir į viešąsias erdves (viena iš priežasčių kodėl gatvės Japonijoje labai švarios). Vaikas visuomenėje žino, jog gali pasikliauti grupe kurį pagelbės nelaimės atveju.

Vaikas važiuoja Tokijo metro

Maža mergaitė naudojasi Tokijo metro viena / Flickr

Japonija turi labai žemą nusikalstamumo lygį, tai leidžia mažiau jaudintis tėvams kurie išleidžia savo atžalas į miestą. Tačiau nedidelio mąsto miesto erdvės ir vaikščiojimo bei viešojo transporto naudojimo kultūra taip pat daro įtaką saugumui, taip pat labai svarbiam aspektui — saugumo suvokimui.

"Viešoji erdvė puikiai sumažinta ir pritaikyta žmonėms, ji taip pat valdo srautą ir lėtina eismo greitį", — pabrėžia Dikson. Japonijos miestuose žmonės yra įpratę vaikščioti visur, o viešasis transportas vyrauja automobilių kultūrą. Tokijuje pusė visų kelionių vyksta geležinkeliu ar autobusu, o ketvirtis - pėsčiomis. Vairuotojai pratinami dalintis keliu ir nusileisti pėstiesiems bei dviratininkams.

Suteikdami jiems tokią laisvę, tėvai didelį pasitikėjimą teikia ne tik savo vaikams, bet ir visai bendruomenei. “Daugybė vaikų visame pasaulyje yra savarankiški”, pastebi antropologė. “Tačiau tai kuo vakariečiai yra suintriguoti [Japonijoje] — tai pasitikėjimo ir bendradarbiavimo ryšys, kuris įvyksta dažnai neišsakytas arba nepageidaujamas”.